- kočėklas
- kočė̃klas sm. (2) rintuota lentutė su kotu kočėlui ritinėti, skalbinius lyginant, rintė, rumbė: Jie turėjo rundiną kočėlą, ant kurio užvyniojo audimą, ir kočė̃klą; tai buvo lenta su rintiniais, kurią ant užvyniotojo kočėlo trynė Cp.
Dictionary of the Lithuanian Language.